įsėsti

įsėsti
įsė́sti intr. 1. SD405, Sut, M, L, Rtr užimti sėdimą padėtį, atsisėsti į ką: Vaikas, įsė́dęs į purvus, paliko purvinas J. Magdelė dainuodama įsėdo į daržą ravėti Žem. Jau ji kad insė́da in stovus, tai nežino, kada išeit Klvr. Dar aš neinsė́dau naujan krėslelin, ir pripylė uošvužėlė vynelio stiklelį DrskD106. Ar tu durna, ar tu girta: ko įsėdai marčių suole? NS559. ^ Ką ginęs ir ganyk, ką įsėdęs ir sėdėk Sch81(B). | refl. K, Rtr, Jnšk, Ds: Vai, vai, dar šiandie negavau į stakles įsisė́st Prn. Seniai būčiau atsikėlus, į stakleles įsisė́dus JV296. Neįsisė́sk nešvarion vieton Š. Insisėdo kap velnias in ropes Mrj. 2. užlipus atsisėsti (ant arklio): Insė́do arklin ir išlėkė Ds. Kai įsėdo šyvan žirgan, su žirgu kalbėjo LTsII82. Tėvas įsėdo balnan . | refl.: Kiti dar nešioja apgalvius, kad, radę arklį, guviau galėtų įsisėsti M.Valanč. 3. , NdŽ įlipti į susisiekimo priemonę, užimti joje vietą, kur važiuojant: Insė́do [autobusan] kokia moteris ir kalba Ktk. Su lėktuvu tuo kaip beveizint: sau čia įsė́dai, čia i esi vieto[je] Trk. O kai įsė́dom į tą šėpį, oi tų žmonių kas: apgulę kraštais, sudiev sako visi! LKT185(Vl). Nuvažiavo į pajūrį, įsė́do į laivą Krt. Plentai, tokie keliai, važiuok, kur nori: įsė́dai – tu gali apvažiuoti, kur nori End. Įsė́sti į vežimą J. Įsėdo ratuosna ir išvažiavo Š. Ragutėse insė́dęs važiavau Aps. In karietą insė́dau, šešiem žirgam užkirtau DrskD232. Aš, mašinoj įsėsdamas, kepurę keldamas, sudiev rozą paskutinį šalelei prigimtai LTsII336. ^ Įsė́dai į vežimą – i važiuok (ištekėjai ir gyvenk) Pvn. | refl. NdŽ: Įsisėdęs į laivelį, Nemunu pagal leidos lig santeklio Dubysos M.Valanč. Įsisė́do važin ir nuvažiavo Š. Į vežimą įsisė́sti KII184. Ir įsisė́do anam į vežimą Sd. Turėtumi arklį, sau įsisė̃stumi, lig dėdės nuvažiuotumi Lk. Kai insisė́di rogytėsna, tai nuo to kalno pusę kilometro nuleki Alv. Šlajukai tik pavažiuot įsisė́st, o rogės vežt ką Grnk. Galėsi parplaukti, klumpė[je] įsisė́dęs (juok.) Trk. 4. patekti (į kalėjimą): Ir įsėdo į kalėjimą Žr. 5. apsigyventi, įsikelti: Anas laukia mūs namo, kad insė́st Dglš. Keturi ūkiai įsė́dom į gerą žemę Grd. Nū dvidešimtų metų esu Daugirdūse įsė́dęs Užv. | refl.: Jug ne į dvarą įsisė́dę esma, turam dirbti Vn. 6. užimti kokią vietą, įsitaisyti kur: Čia buvo įsė́dus į jos vietą kita – tokia pikčiurna Plv. ^ Tai insė́do – kai in ropes (įkliuvo, apsijuokė)! Klvr. | refl.: Jei įsisė́dai į gerą vietą, tai ir sėdėk Dkš. Aš nesistengiau svetimais pinigais niekur įsisėsti, aš nesistengiau, kitus išnaudodama, dvarininke pasidaryti I.Simon.prk. atsidurti kokioje būklėje: Nukėlė vainiką nuo galvelės, įsėdo į didę rūpestelę N164. 7. įklimpti, nugrimzti, įsmigti: Įsė́dom iki ašių Dkš. Akmuo buvo didelis, o dartės giliai balon insėdęs, tik viršus regėt Vlk. Žemėse insė́dęs kundamentas Dglš. Insė́do vežimas pievon, ir arkliai nei iš daikto neima Alv. Žemė atlyta, tai kad insė́do vežimas papievin! Rod. | Kap šavė, tai ir insė́do kulka krūtinėn Ml. Kap insė́do erkė sprandan, tai su peiliu išlupo Rdš. | Runkeliai tokie stambūs ir taip giliai į dirvą įsėdę, kad beraunant kartais lapai nutrūksta V.Bub. | refl.: Insisė̃s plūgas [žemėsna] Vvs. Ratai sulig stebulių pievon insisė́do Alv. 8. įsisunkti, įsigerti: Dažai įsė́do į drobulę Bt. Rašalas į staltiesę įsė́do, kad nė išplauti negali Up. Trinami vaistai karts į kaulus įsė́sta Krš. Šluostyk rašalą nuo stalo, kol da neinsė́do Trgn. Ka ravėji, tos žolės teip įsė́da į rankas, ka anų nebgal išplauti Klp. Vanduo į žemę įsėda CII705. Sniegas pavasariop, tirpdamas nu saulės, įsės į šiaudus ir į medelius S.Dauk. O druskai į šiaudus įsėdus, ne teip pigiai užsidega S.Dauk. | refl.: Įsisėda į žemę vanduo B. Dėmės in audeklą insisė́do (nebegalima išnaikinti) VšR. Druska nespėjo įsisė́st į mėsą Klvr. | prk.: Kas dabar jaunystėje įsispaudžiasi, tas tolesniuose metuose vis giliaus įsisėda (įsitvirtina) prš. 9. refl. įgyti pastovumą, nusistovėti: Lytingasis oras, kursai paskutiniame laike įsisėdo, ciecoriaus sveikatai nieko nekenkia LC1885,31.
◊ į gálvą įsė́sti (įsisė́sti)
1. apsvaiginti: Jau įsė́do į gálvą šnapšė, nepastova kojose Dr.
2. užvaldyti, apimti (kokiai minčiai, idėjai): Kažin kas anam į gálvą įsė́do Varn. Anksčiau tokia mintis neateidavo į galvą. Dabar ne tik atėjo, bet ir įsėdo galvon J.Balt. Matai, įsisėda kas žmogui galvon ir kamuoja per naktis Ds.
į káulus įsisė́sti pasidaryti įprastam, įsigalėti: Senam žmogui šykštumas į káulus įsisė́dęs Prn.
į sóstą įsė́sti pradėti valdyti: Į Žemaičių vyskupų sostą įsėdo kunigas Valančius . Vos buvo į sostą įsėdęs, visa tauta džiaugės S.Dauk.
į šìrdį (širdyjè) įsė́sti būti nuolatos jaučiamam: Ta praeitis ir Simonui buvo giliai įsėdusi širdyje .
ne į tàs rogès įsė́sti ne vietoje atsidurti: Man kiekvieną rudenį atrodo, kad aš įsėdau ne į tas roges ir važiuoju sau tėvo pėdomis K.Saj.
\ sėsti; antsėsti; apsėsti; atsėsti; įsėsti; išsėsti; nusėsti; pasėsti; papasėsti; parsėsti; persėsti; prasėsti; prisėsti; paprisėsti; susėsti; pasusėsti; papasusėsti; užsėsti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать реферат

Look at other dictionaries:

  • išėsti — tr. K; SD412, R43 1. viską ar visus suėsti: Kiaulė įpuolus išėdė tešlą Š. Žvirblis dideliai supyko, kai visus vaikus lapė išėdė Slnt. Galvijai išėdė mūsų burokus Ds. Jis (lokys) avilius išardo ir korius išėda Blv. | refl.: Ganykla teip išsiėdė… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išėsti — vksm. Arklỹs iš lóvio visàs ãvižas išėdė …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • įsėsti — vksm. Láukiau, kõl ji̇̀ įsė̃s į lėktùvą …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • išėdimas — išėdìmas sm. (2) 1. → išėsti 1: Ir išėdimas – šapo užėdy nerasi Vvr. 2. refl. → išėsti 4 (refl.): Tai išsiėdìmas arklių – vietoj nenustovi, žemę kasa Rdm. 3. TechŽ88 → išėsti 6. ėdimas; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išburbti — 1 išbur̃bti, ia, ìšburbė tr. 1. išėsti (apie muses): Musės ìšburbė visą duoną Rs. Musės vaikui akis išbur̃bs Skrd. ║ burbiant išėsti: Arklys ìšburbė viską J.Jabl. 2. iškulti (su mašina): Mašina javus išbur̃bsim Srv. 3. išmušti, išdaužti:… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • iškrimsti — iškrim̃sti, ìškremta, iškrim̃to tr. 1. SD412, K, Š išgraužti, iškąsti; išvalgyti, išėsti: Kam tu, varly, šaukštą valgydamas iškrimtaĩ? Ds. Pagatava esti ir akis gyvoliams iškrimsti PP33. Bernai ropeles ravėjo, beravėdami iškrimto, net jų… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išėdinti — išėdìnti 1. caus. išėsti 1: Išėdinot su veršiais kiaulių jovalą Grg. Išėdinti rugiai, jūsų piemenės apganyti Šts. 2. caus. išėsti 7: Tu su tais savo lašais gali akis išėdinti Grg. ėdinti; apėdinti; atėdinti; išėdinti; nuėdinti; paėdinti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išėsdinti — 1. K caus. išėsti 1. 2. caus. išėsti 6: Ant išėsdintų piešinio elementų dažai neužsitepa sp. ėsdinti; apėsdinti; įėsdinti; išėsdinti; nuėsdinti; paėsdinti; praėsdinti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pasėsti — Rtr; N, M 1. intr. užimti sėdimą padėtį, atsisėsti: Pasistatysiu geresnį budinką – būs kur pagulti i pasėsti Krtn. Pasėdo stalo ir až penkias minutas pavalgė [p]Lz. Anys pagamino visa ir pasėdo večeriot Dv. Pasė̃s čia, čia stovi lentelė šitoj, nu …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • praėsti — 1. tr. K išėsti skylę: [Nudvėsusį arklį] išvilko į pakluonę, ir šunes jau jam visą šoną praėdė Vaižg. 2. intr. praleisti laiką beėdant: Per visą išgrytą (rytą) praėdė karvės pievoj! Nč. 3. (dial.) refl. Šts labai daug suvalgyti, persivalgyti: Ans …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”